- dvikelis
- dvìkelis sm. (1) 1. N, [K] kryžkelė: O nuėję rado asilaitį, pririštą pas vartus lauke ant dvikelio GNMr11,4. 2. vieta, kur kelias išsiskiria į du kelius: Čia beesąs dvìkelis, neįmanau, kuriu važiuoti J.
Dictionary of the Lithuanian Language.